Kaip skauda matyti, kai gatvė išstuminėja silpnesnius, kai jie lieka patys sau kovoti už išlikimą arba pasiduoti. Susivėlę, ligoti, purvini ir apleisti jie laukia mūsų... O mes nuo to kiekio pagalbos prašymų, vaizdų, emocijų ir nuovargio, norim tik stvertis už galvų ir rėkti dėl beprasmybės jausmo.
