mokslininkas

Mokslininkai iš Japonijos išsiaiškino, kas gali padėti įveikti pyktį ir kaip su tuo susidoroti.

Habilituoto mokslų daktaro Narimanto Čėno laboratorijoje vyksta redoks aktyvių vaistų, jų analogų ir pirmtakų tyrimai. „Tai dažnai nėra tokie preparatai, kuriuos gauname vaistinėje, tačiau jų tyrimai leidžia prognozuoti naujas vaistų pritaikymo galimybes arba jų šalutinį poveikį“, – pasakoja mokslin...

Šiandien nukeliaukime į studentų miesteliu vadinamą Saulėtekį, į Gyvybės mokslų centrą. Čia mūsų laukia virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Jis iškart mus nusiveda į vieną iš daugybės čia esančių laboratorijų. Šiandien jis papasakos, kaip išgarsėjo mūsų šalyje ir kodėl čia neturi nė vieno konkurento.

Baltijos jūroje prasidėjo itin retas natūralus gamtinis procesas – iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą ėmė plūsti didelis kiekis sūraus vandens, praneša LSM.lv.

Į mokslininkus dažnai kreipiasi medikai ar verslininkai, prašydami išspręsti iššūkius, kurių jie patys negali įveikti. Tokių prašymų susilaukia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys. Pasak skyriaus vadovo, ne už il...

Vytautas Žutautas negalvojo, kad kada nors gyvenime užsiims chemija. Užaugęs Žemaitijoje, prie Platelių, pasirinko anuometinį VGTU, kur baigė bioinžinerijos bakalauro bei nanobiotechnologijos magistro studijas. O vėliau, paskatintas dėstytojos, tapo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chem...

Iš Zarasų rajone esančio Dusetų miestelio kilęs Mantvydas Merkis sveikatos mokslų keliu pasuko prieš bene 10 metų. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas saugoti pacientų sveikatą pasirinko tobulindamas įvairias technologijas: „Tai labai plati ir įdomi sritis, nuo paprasčiausių in...

Eidama susitikti su mumis Ieva Plikusienė sulaukia tikrai ne vieno praeivio žvilgsnio. Tačiau, ko gero, ne vienas nustebtų sužinojęs, kad ši stilinga blondinė – visame pasaulyje žinoma mokslininkė, išgarsėjusi, beje, per pandemiją.

Tyrinėjant bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas, atsirado CRISPR-Cas genomų žirklės, kurios išgarsino Lietuvos mokslininkus visame pasaulyje. „Tai rodo, koks didelis yra šių tyrimų potencialas, kiek dar daug neatrastų veikimo mechanizmų, kurie ateityje gali turėti labai daug pritaikymo galimybių b...

Ispanijos Valensijos universitete dirbantis mokslininkas Miguelis Gomezas-Serrano nufilmavo besiperinčius juodakojo kirliko jauniklius. Juodakojis kirlikas yra nedidelis pakrantės paukštis, užskrendantis ir į Albuferos lagūną Valensijoje, kurioje ir buvo nufilmuotas perintis jauniklius.

Jei galvojate, kad ateitį reginčių burtininkų nėra, klystate. Jie vaikšto tarp mūsų ir kuria prietaisus, kurie ateityje palengvins visų gyvenimus. Gebėti žvelgti į priekį ir rasti sprendimus – elektronikos inžinierių super galia. Pažvelkime, ką kuria Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir ...

Eutanazija – labai opus klausimas, vis dar sulaukiantis daug kritikos. Nors savanoriška eutanazija dažniausiai taikoma nepagydomiems ligoniams, kurių likęs gyvenimas praeitų skausmuose, daugelyje valstybių tai yra uždrausta. Štai Australijos mokslininkas ir eutanazijos šalininkas Philipas Nitschke j...

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkei dr. Ievai Plikusienei pastarieji keleri metai buvo itin sėkmingi – 2021 m. ji tapo „L'Oreal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ konkurso laureate, o 2022 m. pelnė prestižinį Tarptauti...

Neįprastos formos grybai, dažniausiai augantys poros metų senumo kirtavietėse, apardytame miško paklote, vertinami nevienareikšmiškai. Gurmanai juos mėgsta, tačiau medikai gąsdina apsinuodijimais. Vis tik daugiau nei prieš savaitę miškuose išlindę bobausiai vilioja šviežių grybų išsiilgusius lietuvi...

Miego stoka mūsų organizmui gali pridaryti galybę nemalonumų, vienos kitos neišmiegotos nakties pasekmės gali pasijusti ir praėjus kuriam laikui, ką jau bekalbėti apie ilgalaikio miego trūkumo padarinius. Dar svarbesnis miegas – vaikams ir paaugliams. Staiga prarasta motyvacija, suprastėję mokslo re...

Dirbtinis intelektas kasdien vis labiau paveikia mūsų kasdienybę, o ekspertai vis dažniau kalba apie jo grėsmę žmonijai. Mokslininkas iš Belgijos labai domėjosi aplinkosaugos klausimais ir du mėnesius juos aptarinėjo su pokalbių robotu. Praėjus šešioms savaitėms jis pakėlė ranką prieš save, rašo lav...

Sąmokslo teorijų apie skiepus yra girdėję daugelis, tačiau pasaulyje yra nemažai įtikėjusių ir tuo, jog neegzistuoja Australijos žemynas, taip pat realybėje nėra tokios valstybės kaip Suomija, o pasaulį valdo žmonės driežai. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad vienas ar kitas teorijas linkę palai...

Pirmadienį Leidene Nyderlanduose prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse Lietuvai atstovauja Kauno technologijos universiteto taikomosios chemijos studentė, „Kauno tvirtovės VII forto“ auklėtinė Meda Surdokaitė, rašoma pranešime s...

„Galvojant apie ateitį, visi įsivaizduojame, kad gyvenimas kosmose ar Marse bus kažkokia nauja žmonijos pradžia, utopija, tačiau ar tikrai taip bus ir ką mes atsinešime iš Žemės? Kaip elgsis, gyvens ir sugyvens pirmieji astronautai Marso bazėje? Kaip skiriasi lyčių vadovavimo principai izoliuotoje, ...

Jaunesni žmonės plačiai domisi naujovėmis, nepriklausomai nuo to, ar jiems šiandien jų reikia, ar ne, ir nežinia, ar jų reikės ateityje. Taip elgtis juos skatina jų amžius – ateitis jiems atrodo neribota ir kupina galimybių. Tuo tarpu vyresni dėl aiškiai apibrėžto jų aktyviai karjerai likusio laiko ...