0 статей
Vasara baigėsi. Nuplėšiau paskutinį rugpjūčio mėnesio kalendoriaus lapelį ir skaudžiai atsidusau: rugsėjis. Kas man galėtų pasakyti, kodėl laimingos dienos taip greitai prabėga, o liūdesys, ilgesys ir laukimas tęsiasi, rodos, amžinai? Tik ar turiu ko laukti? Ar mano ilgesys ne beprasmis?
Šis rašinys yra atsiųstas konkursui „Mano vasaros romanas“. Kviečiame dalyvauti ir jus!
Buvau labai pavargusi nuo sunkių mokslų, darbo derinimo su studijomis, buities namuose, tad mintyse gyvenau tik artėjančiomis atostogomis. Tėvai gimtadienio proga buvo įteikę šiek tiek pinigėlių, pati visus metus labai taupiau, tad buvau įsigijusi kelionę į Tailandą.
Šis rašinys yra atsiųstas konkursui „Mano vasaros romanas“. Kviečiame dalyvauti ir jus!
Apie laimę nereikia kalbėti. Laimingas žmogus nešneka, koks jis laimingas. Jis – lyg tas kalnų upelis, be paliovos trykštantis žemyn, savo džiaugsmu, energija, jėga parodantis visiems, kad jo laimė – pats gyvenimas. Prie laimingo žmogaus, kaip prie kalnų upelio, žmonės ateina pajusti ramybės, besive...
Vasara - puikus metas poilsiui ir naujoms pažintims. Ir, žinoma, meilei, kuri dažniausiai ateina tada, kai mažiausiai jos tikimės. Kartais tereikia vieno žvilgsnio ir visas pasaulis ima slysti iš po kojų... Vasaros romanas nebūtinai turi tęstis ilgai, bet jį prisiminsite visą gyvenimą.