17 статей
Trečiadienį aštuonios skėtinės organizacijos, vienijančios per 1 tūkst. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir profesinių sąjungų, kartu su mokslininkais aukščiausioms šalies valdžios institucijoms išsiuntė kreipimąsi, kuriuo politikai yra raginami ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet ...
Finansų ministrei Gintarei Skaistei antradienį ketinant Seimui pristatyti mokestinių pakeitimų paketą, ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai Romas Lazutka, Raimondas Kuodis ir Jekaterina Navickė pažymi, kad jame trūksta priemonių valstybės pajamoms iš mokesčių didinti.
Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“. 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Valstybės institucijų teigimu, dirbančių senjorų daugėja ne vien dėl mažų pensijų...
Vienintelės Belgijos minimalią mėnesinę algą gaunantys darbuotojai 2022 metais iš tikrųjų uždirbo daugiau. Tuo metu visų kitų Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir Lietuvą, realios MMA, t. y. atsižvelgus į infliaciją, šiemet mažėjo.
Per penkerius pastaruosius metus labiausiai padidėjo gyventojų vartojimo išlaidos transportui bei restoranuose ir viešbučiuose. Mažiausiai per šį laikotarpį išaugo išlaidos alkoholiniams gėrimams ir tabakui bei poilsiui ir kultūrai, praneša Statistikos departamentas. Vis dėlto augo ir pajamos. Moksl...
Kylančių kainų situacija skaudžiausiai paliečia silpniausias visuomenės grupes. Net pusė jų sako, kad jiems sunku išlaikyti būstą, beveik trečdaliui trūksta pinigų maistui. Specialistę stebina mažas prašančiųjų kompensacijų už šildymą ir kraštą vandenį skaičiaus augimas.
Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) iškėlė diskusiją apie pensinio amžiaus vėlinimą Lietuvoje. Prognozuojama, kad ateityje norint užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms, lietuviai turės dirbti iki 72 metų. Tačiau Lietuvos ekspertai nelinkę tikėti šiomis prognozėmis, esą yra ir kitų priemonių, ka...
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė Finansų ministerijos pasiūlymą dėl 3 proc. „solidarumo mokesčio“ metinėms pajamos virš 200 tūkst. eurų vadina juokingu. „Kitose šalyse tarifas siekia 50 proc.“, – pastebi ji. Griežtos kritikos negailėjo ir kiti mokestinių...
Eilę metų Lietuvos viešojoje erdvėje ir viešajame valdyme linksniuojama piniginės socialinės paramos nepaėmimo problema, kuri yra tokia pat aktuali, kaip ir socialinių paslaugų negavimo (nepaėmimo) problema. Kartais socialinė parama nepaimama, nors ji priklauso pagal įstatymus. Potencialūs gavėjai n...
Pradžioje reikėtų susitarti dėl sąvokų ir terminų. Jei ne visi vienodai supranta, kas turima omenyje, nebus aišku nei ką kuriame, nei kur link einame.
Vyriausybei paskelbus pagalbos paketą gyventojams, nevyriausybininkai ir mokslininkai abejoja jo veiksmingumu. Nors dalis priemonių - reikalingos, abejonių kelia 200 milijonų, numatytų kaip vienkartinės išmokos pensininkams.
Apie verslo gelbėjimo nuo koronaviruso sukeltos krizės priemones pradėta kalbėti vos prasidėjus epidemijos vajui šalyje. Tačiau socialiai pažeidžiamiausios gyventojų grupės, anot nevyriausybinikų ir mokslininkų, kaip ir praėjusios 2008-2009 m. ekonominės krizės akivaizdoje, taip ir šįkart, yra palik...
Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
Lietuvoje nuo nepriklausomybės pradžios susiformavo toks kapitalizmo modelis, kuris didesnę naudą neša ne visuomenei, o kapitalui. Šis modelis yra ekonomiškai gyvybingas ir pelningas verslui, bet jo poveikis darbuotojams ir visuomenei destruktyvus: jis ardo socialinius ryšius ir pasireiškia didžiule...
Remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, nuo 2004 iki 2014 metų Lietuvos gyventojai 24 proc. savo pajamų gavo iš turto. „Tai yra labai didelė dalis“, – teigia profesorius Romas Lazutka.
„Per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko 4–5 proc.“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkė Jekaterina Navickė. Jos teigimu, tai yra atsakymas, kodėl žmonės emigruoja ir kodėl žemesnes pa...
238 eurų minimalių poreikių krepšelis yra kriterijus, kuriuo būtų remiamasi reformuojant socialinės apsaugos sistemą, sako ekonomistas Romas Lazutka. Kitaip, nei gali pasirodyti iš gyventojų pasipiktinimo dėl tokios mažos sumos, niekas jiems iš tokių pajamų gyventi nesiūlo.