Japonijos ekonomika

Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą žemiau Vokietijos, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nors prognozuojama, kad vėliau šį dešimtmetį abi šias šalis aplenks Indija.

Japonijos centrinis bankas penktadienį pranešė nusprendęs nekeisti savo ilgalaikės itin švelnios pinigų politikos.

JAV akcijų indeksai po ketvirtadienį-penktadienį vykusio kainų ralio patraukė žemyn („S&P 500“ -0,89 proc., NASDAQ -1,12 procento).

Japonijos ekonomika trečią ketvirtį netikėtai traukėsi, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.

Investuotojai toliau įdėmiai seka, kuo baigsis konfrontacija prie Ukrainos sienos.

Japonijos premjeras Fumio Kishida penktadienį paskelbė rekordinį 56 trln. jenų (432 mlrd. eurų) paketą, siekdamas stipriau skatinti kol kas fragmentišką trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos atsigavimą po pandemijos.

Bitkoino tapimas oficialia mokėjimo priemone Salvadore neapsiėjo be nesklandumų.

Kai 1964 m. Tokijuje pirmą kartą surengtos olimpinės žaidynės, pristatytas supergreitasis traukinys, galintis išvystyti neįtikėtinai didelį iki 210 kilometrų per valandą siekiantį greitį. Ši naujovė pažymėjo aukštųjų technologijų eros pradžią Japonijoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių – laikomų ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių šalių – realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,7 procento.

Japonijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtą 2020 m. ketvirtį augo 3 proc., koronaviruso pandemijai trukdant trečiai didžiausiai pasaulio ekonomikai visiškai atsigauti, rodo Vyriausybės duomenys.

Vis daugiau vilčių pasaulyje, kad atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės įvyks. Tačiau kaip koronavirusas dažnai turi išliekamųjų blogų pasekmių žmogaus organizmui, taip ir Japonijos ekonomikai po šios olimpiados gali prireikti reanimacijos. Kansai universiteto studija atskleidė, kad, jeigu žaidynes tek...

Japonija nutraukė šalies ekonomiką kamavusią recesiją, o jos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį augo labiau nei tikėtasi – 5 proc., rodo Vyriausybės paskelbti duomenys.

Japonijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį patyrė didžiausią nuosmukį per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Japonija nugrimzdo į pirmąją nuo 2015 metų recesiją, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Japonijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį susitraukė daug labiau, negu prognozuota.

Japonijos ekonomika ketvirtąjį praeitų metų ketvirtį traukėsi labiausiai per pastaruosius 5 metus, daugiausia dėl padidintų mokesčių ir šalį siaubusių taifūnų, rodo oficialūs duomenys.

Netylant kalboms apie pasaulio ekonomikos lėtėjimą, vis dažniau žvelgiama į Japoniją, kurioje žemos infliacijos, lėto augimo ir itin mažų palūkanų aplinka išsilaiko jau tris dešimtmečius, o šalies centrinis bankas yra išbandęs kone viską, bet norimo rezultato nepasiekė. Žurnalas „Investuok“ gilinasi...

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė, jog norint paskatinti nuo sumažėjusio eksporto, stichinių nelaimių ir neigiamų neseniai pakelto pardavimo mokesčio pasekmių nukentėjusios ekonomikos augimą bus įvedamos fiskalinės skatinamosios priemonės.

Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 13 trln. jenų (apie 108 mlrd. eurų) investicijų priemones, kurios padės trečiai didžiausiai pasaulio ekonomikai atsigauti po neseniai ištikusių gamtos stichijų.

Jei pakilus pardavimo mokesčiui pirkėjai, kaip, pavyzdžiui, 63‑ejų Kuriko Iwaki, staiga nuspręs užverti pinigines, Japonijos ekonomika gali jau trečią kartą patirti nuosmukį.