81 статей
Dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo premjerė Ingrida Šimonytė trečią kartą sukvietė politines partijas ir verslo atstovus. Vyriausybė yra pasiūliusi keturis galimus finansavimo modelius, tačiau opozicija turi savo variantų. Socialdemokratai valdančiuosius ragina „nebetempti gumos“ ir Seimui t...
Pavasaris užklupo staiga – viskas taip skuba žydėti, augti ir žaliuoti, tarsi paskutinį kartą. Tarsi rytojaus nebus ir viską išgyventi reikia šiandien. Tarsi saulės užtemimas, šįkart parodytas tiktai Amerikai, būtų Pabaigos didžiąja raide repeticija.
Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujino šalies ekonomines prognozes. Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP), nors ir mažiau nei planuota, bet turėtų augti, gyventojų darbo užmokesčio augimas smarkiai lenkti infliaciją. Tačiau ne visus šios pozityvios prognozės įtikina.
Diskusijos dėl papildomo gynybos finansavimo ir kai kurių mokesčių didinimo įsibėgėjo, aiškėja vaizdas, kam politikai pritaria labiau, o į ką žiūri skeptiškai. Dažniausiai partijų lyderiai mini skolinimąsi iš gyventojų ir pelno mokesčio didinimą.
Verslo atstovų pastangos įtikinti valdžią ir Lietuvos žmones skirti 4 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvos gynybai, pasirašant politinių partijų susitarimą ir numatant konkrečius tikslą užtikrinančius žingsnius, įgyją pagreitį. Iki balandžio 4 d. savo e. parašus portale 4procentai.lt ja...
„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vien tik pelno mokesčio padidinimas nesukurtų tvaraus finansavimo šaltinio gynybos poreikiams. Anot jo, šio mokesčio pajamos yra nestabilios ir gali smarkiai sumažėti.
Generalinei prokuratūrai patvirtinus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nepradėti tyrimo dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje, opozicinių partijų atstovai tikina esantys pasiryžę vėl sugrįžti į diskusijas dėl gynybos finansavimo. Visgi, didelių lūkesčių rasti konsensusą dėl tvaraus...
Lietuvos politikai kuo greičiau turėtų susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai ir pasirašyti partijų susitarimą, kuriame būtų numatyti konkretūs žingsniai, kaip ir kada to pasiekti. Už tai pasisako Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Lietuv...
Ar opozicijos laikysena nedalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl gynybos finansavimo pateisinama? Kai kurie Delfi kalbinti pašnekovai sako, kad ne. Toks elgesys, anot jų, neatsakingas, nevalstybiškas ir nulemtas rinkimų.
Pastaruoju metu Vyriausybė ieško būdų, kaip padidinti gynybos finansavimą. Ekonomistai sako, kad greičiausias būdas rasti pinigų gynybai – PVM didinimas vienu procentu, tačiau tam prieštarauja dalis opozicijos, prezidentas ir profsąjungos. Ar pavyks susitarti? Ar žinome, ką norime pirkti gynybai? Ap...
Pirmadienį vyko antrasis premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotas politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimas dėl gynybos finansavimo. Per jį pristatyti keturi galimi finansavimo modeliai, kuriuos pritaikius būtų didinami tam tikri mokesčiai.
Visiems žinoma tiesa – yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką pasaulyje. Jų įtaka juntama beveik visuose pasaulio kampeliuose, o žmonės taip pat jaučia jų priimamų sprendimų poveikį. Silpnosios šalys dažnai yra ignoruojamos pasaulinėje arenoje ir stengiasi apginti savo e...
Gynybai reikia lėšų, ir niekas dėl to nesiginčija. Į klausimą, iš kur tų lėšų gauti, atsakymų verta ieškoti, įvardijant visas galimybes ir palyginant jas tarpusavyje. Tokio valstybinio mąstymo reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas.
Mes nevengiame papostringauti apie tikrą ar tariamą vakariečių nuovargį dėl karo Ukrainoje. Tokių pilna viešoji erdvė, nuolatinių raginimų Vakarų šalims veikti ryžtingiau – dar daugiau. O kaip mes patys? Ar jau esame tinkamai pasiruošę atremti galimą antpuolį bent iki NATO sąjungininkų realaus atvyk...
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad vienas iš gynybos finansavimo šaltinių galėtų būti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė (PPP). Visgi ministrė pirmininkė akcentuoja, kad toks sprendimas perkeltų finansinę naštą vėlesniam laikui.
Atrodytų, šiais neramiais laikais Lietuvoje ir visame pasaulyje sutarti tarp skirtingų pozicijų bei kartais kardinaliai besiskiriančių nuomonių – sudėtinga, tačiau bandyti tikrai verta. To buvo siekiama ir naujojoje Delfi TV laidoje „Sutariam, ko nesutariam“, kurios pirmasis epizodas skirtas kone pa...
Verda ginčai dėl išlaidų gynybai, o mūsų politikos lyderiai geriausiai kariauja karus, susijusius su pinigais. Ne, ne kaip uždirbti, o kaip pasiskolinti arba papildomai apmokestinti Lietuvos gyventojus.
Praeitą savaitę paskelbtos apklausos duomenys rodo, jog 36 proc. apklaustųjų nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai, 31,5 proc. – nesutiktų mokėti didesnių mokesčių, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas, 18,6 proc. dalis pasiryžusi mokėti didesnius mokesčius gynybai, o 13,9 proc. ap...
Nesiliaujanti diskusija apie tai, iš kur imti daugiau pinigų gynybai, turi vieną keistą savybę: kai kurie jos dalyviai įsivaizduoja, kad visuomenė privalo sunešti pinigus ir net neklausti valdžios, kaip ir kodėl tie pinigai bus naudojami.
Viena konservatorių lyderių, premjerė Ingrida Šimonytė, sausio mėnesį sukvietė visų parlamentinių partijų atstovus ir suformavo užduotį – atsinešti pasiūlymus papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vyriausybės žinutė aiški ir paprasta: turime pasiruošti Lietuvos gynybai, jei Rusija įveiks Ukrainą....