0 статей
Birželio 10 d. iš Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos startavo kultūrinis ralis „Mototourism Sprint Vilnius 700 “, skirtas Vilniaus jubiliejui. Daugiau kaip 600 intelektualių dalyvių iškeliavo pažinti kulltūros, paveldo ir istorijos objektus. Visi maršruto objektai sudėlioti pagal aktu...
Antradienį, gegužės 30 dieną,į Vilniaus universitetą (VU) atvyks Vokietijos ir Lietuvos prezidentai Frankas-Walteris Steinmeieris ir Gitanas Nausėda.
Šnipiškių rajonas istoriniuose šaltiniuose įvardinamas ne tik kaip Vilniaus statyboms reikalingų plytų gamintojas bei miesto kūrybinio potencialo lopšys, bet ir kaip kelio iš Lietuvos sostinės į Vakarų Europą pradžia. Toks Šnipiškių santykis su miestu ir šiandien yra panašus, tik jau labiau perkelti...
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, trečiadienį dalyvavusi Vilniaus 700 metų sukakties minėjimo atidaryme Valdovų rūmų muziejuje, pabrėžė – ir praėjus septyniems šimtams metų nuo oficialiosios Vilniaus istorijos pradžios, miesto įkūrimo legenda vaizdžiai iliustruoja jo esatį.
Kas sieja šiandien gimtadienį švenčiantį Vilnių ir sostinę prieš 700 metų? Tikriausiai daugelis dalykų, o vienas jų net padėjo kurti klestintį miestą, pritraukti amatininkus, pirklius ir tiesiog miesto gyventojus. Tai – laiškai. XXI amžiuje kiekvienas iš mūsų išsiunčiame ir gauname dešimtis ar net š...
Vilnius jau pasiruošė švęsti savo gimtadienį: Katedros aikštėje jau „paklota“ scena, visame mieste įsižiebs šviesų festivalis. Sostinės jubiliejaus dienos proga paruošta speciali programa, o Gedimino pilies bokšte – atveriama paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“. Lietuvos nacionalinio muziejaus ...
Socialiniuose tinkluose ėmė plisti Vilniuje stovinčio Gedimino paminklo nuotrauka, kurioje ant postamento kompiuteriu užrašytas šio Lietuvos valdovo titulas „Gedeminne, letwinorum et multorum ruthenorum rex“ (Gediminas, lietuvių ir daugybės rusų karalius). Taip jis vadinamas įvairiausiuose popiežiau...
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metų minėjimo 2023 metais planą.
Grupė Lietuvos intelektualų (istorikų, menininkų ir kt.) neseniai atviru laišku kreipėsi į šalies prezidentą, premjerę, Seimo pirmininkę, Vilniaus merą bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę. Garbingi žmonės ragina atstatyti istorinį teisingumą ir, artėjant 700 ...
Vilniaus universitetas yra pakviestas dalyvauti Lietuvos pažangos strategijos „ Lietuva 2050“ kūrime. Toks kvietimas nėra įprastas Lietuvos viešajame gyvenime. Tai nėra ir labai įprasta praktika šių laikų politinių strategijų formavime. Valdžios ir universitetų santykį Lietuvoje veikiau lemia pragma...
Klausimas, kaip Lietuva turėtų prisistatyti pasauliui, keliamas toli gražu nebe pirmą kartą, tačiau visiems susitarti taip niekada ir nepavyko. „Esame įtikėję, kad mūsų nacionalinis likimas yra niekada neišspręsti šito klausimo“, – konferencijoje „LiMA Day Lietuva“ kalbėjo „Synthesis Consulting Grou...
Didelio formato drobėse atgimstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykiai ir jų dalyviai – tai tapytojo profesoriaus Giedriaus Kazimierėno pastarųjų penkiolikos metų kūryba. Interpretuodamas didingą Lietuvos istoriją, dailininkas sukūrė savitą tapybos pasaulį, kuriame unikali plastika susipin...
Kai galvoju apie istorinę tautos raišką, mintys sukasi apie kultūrą ir politiką, tiksliau tariant, apie gimtąją kalbą, raštą ir savą nepriklausomą valstybę. Kurdama raštą, tauta papildo rašytinę žmonijos kultūrą. Kurdama savo valstybę, tampa pasaulio istorijos veikėja.
Europos Sąjungos, arba Europos Unijos, kaip ją turėtumėm vadinti, tapsmo nesuprasime be kelių tūkstantmečių istorijos. Būtų neatsakinga Europos šalių istorinę raidą interpretuoti kaip kančios kupiną, bet galiausiai triumfo žygį neišvengiamos integracijos link. Europos politinis vienijimas yra naujas...
Vilniui švenčiant gimtadienį Gedimino pilies bokštas sausio 25 dieną, 17 val.kviečia į išskirtinę ekskursiją.
Gedimino laiško, kuriame pirmą kartą paminimas Vilnius, originalas nėra išlikęs, o Latvijoje saugomas Rygos miesto tarybos tuo metu padarytas nuorašas, LRT RADIJUI sako istorikas profesorius Alvydas Nikžentaitis. Anot jo, būtent dėl šios priežasties Lietuva šio Gedimino laiško neturi.