Pagal atsinaujinančios energijos dalį Lietuva yra devinta šalis Europos Sąjungoje.
Eurostat
965 статей
Baltijos šalys muša būsto nuomos mokesčio ir būsto kainų augimo rekordus visoje Europos Sąjungoje – tai rodo naujausio Eurostato tyrimo, palyginusio 2010 ir 2020 metų III ketvirtį, duomenys. Kaip pastebi Estijos IT bendrovės „RIA.com Marketplaces“ ekspertai, nepaisant užsitęsusios pandemijos, nekiln...
Nuotolinio darbo poveikis Baltijos šalių gyventojams: lietuviai jaučia didžiausią neigiamą įtaką (4)
Lietuvos gyventojai nurodo jaučiantys didžiausią neigiamą nuotolinio darbo įtaką, tuo tarpu pozityviausi išlieka Estijos gyventojai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenys.
Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių visame pasaulyje, o mikroplastikai per orą, vandenį ir maistą patenka net į mūsų plaučius bei lėkštes. Įvairių pasaulio šalių vyriausybės ir kompan...
Euro zonoje infliacija gruodį išliko neigiama penktą mėnesį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti naujausi oficialūs duomenys.
Pasibaigus neįprastiems 2020-iesiems ir spėliojant kas bus su mūsų ekonomika, tenka atsigręžti tiek į tolimesnę, tiek į artimesnę praeitį ir pabandyti modeliuoti, kokie bus 2021 m. Norisi tikėti, kad juos kasdieninėje kalboje vadinsime „popandeminiais“ , o ekonominėje kalboje – „pokriziniais“ metais...
Dažniau nei kas antras lietuvis turi antsvorio. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, antsvorio turi 56 proc. Lietuvos gyventojų.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai vieni daugiausiai ES išleidžiantys maisto produktams ir transportui. Be to, lietuviai daug labiau linkę įsigyti nuosavą būstą nei nuomotis.
2020–uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Tačiau kai kurie pokyčiai leido atrasti naujas galimybes, padėjo išvengti visiškos gyvenimo ir ekonomikos stagnacijos, sako nekilnojamojo turto ( NT) projektų v...
Bulgarija, Lietuva ir Vengrija – šalys, kur darbuotojų darbo laikas iš esmės yra nusprendžiamas darbdavių arba klientų.
Eurostatui penktadienį paskelbus pirmuosius Europos Sąjungos (ES) narių trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultatus, „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad galima prognozuoti, jog Lietuva vėl parodys vieną geriausių BVP rezultatų visoje ES.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitų metų „Ignitis“ elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau kaip 5000 kilovatvalandžių (kWh) ir nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo.
„Facebook“ socialiniame tinkle vienas pilietis ėmė skaičiuoti demografinius duomenis, neva pagrindžiančius, kad Lietuva išnyks po 72 metų, nes neliks čia gyvenančių žmonių. Tai netiesa.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad defliacijos tendencijos euro zonoje stiprėja. Vis dėlto apie grėsmę ekonomikai kalbėti dar anksti.
Euro zonos gyventojai dabar linkę taupymui atidėti daugiau lėšų nei per pasaulio finansų krizės įkarštį, sako „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šeštadienį leidžiate laiką su draugais ar šeima ir gaunate iš darbdavio elektroninį laišką ar žinutę darbo klausimu. Jei esate vyras, tikėtina, kad darbdavio paprašymo kažką padaryti savaitgalį sulauksite dažniau.
Dviem trečdaliams dirbančiųjų karantino metu darbdaviai suteikė galimybę ir priemones dirbti nuotoliniu būdu, rodo tyrimas. Beveik pusė jų tikisi turėti galimybę dirbti iš namų ir nesant karantinui.
Karantino metu šių metų antrą ketvirtį apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų ketvirtadalis visai nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino. Tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų šalies gyv...
Pramonės gamybos metinis smukimas birželio mėnesį Lietuvoje buvo kur kas mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, skelbia Eurostatas.
Karantino statistika, kai paaiškėjo, kad per suvaržymų laikotarpį Lietuvoje mirė beveik 700 žmonių daugiau negu tokiu pačiu laiku pernai, šokiravo visuomenę – per karantiną baisiausias buvo ne koronavirusas.