egzoplanetos

Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai pristatė naują tyrimą, kuriame teigia, kad į Žemę panašios uolėtos planetos nėra tokios retos, kaip manyta.

Dauguma žvaigždžių Paukščių Take yra mažesnės ir raudonesnės už Saulę. Dauguma žinomų egzoplanetų taip pat sukasi apie jas. Taigi planetų paviršių apšviečia santykinai daug daugiau infraraudonųjų spindulių, nei regimųjų, lyginant su Žeme. Ar gali tokiomis sąlygomis vykti fotosintezė? Šis klausimas n...

Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo Rogeris Penrose'as už atradimą, kad juodųjų skylių susiformavimas buvo numatytas jau bendrojoje reliatyvumo teorijoje, ir Reinhardas Genzelis kartu su Andrea Ghez už supermasyvios juodosios skylės mūsų galaktikos centre atradimą.

Gyventi tinkamos egzoplanetos atmosferoje pirmąkart aptikta vandens, trečiadienį paskelbė mokslininkai.

Žemė nėra vienintelė planeta – vien tik mūsų galaktikoje, Paukščių take (kuris yra tik dar viena galaktika iš milijardų kitų galaktikų visoje visatoje) gali būti trilijonas kitų planetų. Bet rasti šias egzoplanetas yra didelis iššūkis, net jei jos ir nėra taip toli.

Astronomai, ieškodami galimai gyvybei tinkamų planetų, paprastai koncentruojasi į planetas, panašias į Žemę. Tai yra uolinės planetos, dydžiu ir mase panašios į mūsiškę, kurių atstumas nuo žvaigždės patenka į gyvybinę zoną – jų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

Egzoplanetų tinkamumas gyvybei dažnai vertinamas tik pagal jų atstumą nuo žvaigždės, taip priskiriant jas gyvybinei zonai, kurioje galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Nors Žemės paviršių daugiausiai dengia vanduo, pagal masę jis sudaro vos apie 0,02 proc. mūsų planetos. Egzoplanetos gali gerokai skirtis – praeitą savaitę pristatytame tyrime teigiama, kad didžioji dalis superžemių gali būti vandeniniai pasauliai.

Naujas Portugalijos astronomų atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė visų per pastaruosius šešis metus Keplerio teleskopu atrastų didelių egzoplanetų iš tiesų neegzistuoja, rašo „Space.com“.