31 статей
Visai gyvybei Žemėje būtinas vanduo. Ir net jei kai kuri gali be jo egzistuoti, veistis ir daugintis – niekaip. Ieškant gyvybės už Žemės ribų, dažniausiai irgi laikomasi požiūrio, kad jai reikės vandens. Bet ne visada: nors jai dėmesio skiriama mažiau, neatmetama ir hipotezė apie visiškai kitokia bi...
Kas įdomaus 2023-aisiais įvyko Visatoje, kosmose, Žemėje ir kosmoso industrijoje? O buvo visko – požiūrį į Visatą radikaliai keičiančių atradimų ir keistų spekuliacijų, naujų kosminių misijų ir detalių skaitmeninių modelių.
Norėdami rasti gyvybę už Žemės ribų, turime ieškoti vietų, kurios tinkamos gyvybei. Saulės sistemoje „gyvybingumas“ dažnai minimas kalbant tiek apie Marsą, tiek apie Saturno palydovą Enceladą ar Jupiterio Europą.
Visai žemiškai gyvybei būtinas vanduo, tad ieškodami jos už Žemės ribų, mokslininkai taip pat koncentruojasi į vandens paieškas. Jei tikimės pamatyti gyvybės pėdsakus iš toli – kitose planetinėse sistemose – tas vanduo turi būti planetos paviršiuje; po ledu pasislėpusi gyvybė paprasčiausiai neapsire...
Didžiųjų Saulės sistemos planetų – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno – atmosferose randama daug metano. Tiesą sakant, tai yra pagrindinė anglies turinti molekulė šiose planetose.
Keplerio teleskopas, dirbęs iki 2018 metų, surinko tiek duomenų apie tranzituojančias egzoplanetas, kad atradimai juose daromi iki šių dienų. Štai praeitą savaitę mokslininkai pristatė naują egzoplanetų-kandidačių katalogą, kuriame yra virš 4000 įrašų.
Vienos dažniausiai aptinkamų egzoplanetų yra tarpinės tarp Žemės ir Neptūno – tiek mase, tiek skersmeniu. Tokių planetų Saulės sistemoje nėra, tad apie jas žinome labai nedaug. Kai kurios jų neabejotinai yra uolinės, kaip ir Žemė, tik didesnės; kitos – dujinės ar ledinės, kaip Neptūnas, tik mažesnės...
Nežemiškos gyvybės atradimas yra daugelio astronomų svajonė. Kol kas to padaryti nepavyko, greičiausiai bent iš dalies todėl, kad ji nėra tokia jau dažna. Dažnesnis reiškinys turėtų būti prebiotinės sistemos – sudėtingų cheminių junginių ir įvairių reakcijų tinklai, iš kurių vėliau gali užsimegzti i...
Tarkime, artimiausioje egzoplanetoje yra gyvybė ir egzistuoja į mūsų panašios technologijos. Jei tie ateiviai dabar žiūrėtų į Žemę, ką matytų? Į tokį klausimą atsakoma Randallo Munroe'o knygoje „Kas, jeigu? Rimti moksliniai atsakymai į nerimtus hipotetinius klausimus“.
Jameso Webbo kosminis teleskopas tolimos egzoplanetos atmosferoje aptiko anglies dioksido dujų, pranešė Europos kosmoso agentūra. Tai – pirmas toks aiškus, detalus, nenuginčijamas įrodymas apie anglies dioksido dujų egzistavimą planetoje, esančioje už mūsų Sauslės sistemos ribų.
Jameso Webbo kosminis teleskopas tyrinės naujus uolinius pasaulius, kad išanalizuotų šių mažų planetų, esančių už 50 šviesmečių nuo mūsų, geologiją. Tarp tokių tikslinių planetų yra „55 Cancri e“, kuri „dega nuolat“ ir yra padengta lava.
NASA kosminis Keplerio teleskopas užfiksavo unikalų objektą mūsų galaktikoje, esantį už 17 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Keplerio teleskopo misija baigėsi dar 2018-aisiais, tačiau tarptautinė astrofizikų komanda patvirtino, kad tai į Jupiterį panaši egzoplaneta.
Kol virusas varžo susibūrimus Žemėje, Marso orbitoje vyksta tikras „vakarėlis“ – aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius. Vasarį su kelių dienų pertrauka į Marsą buvo paleisti trijų šalių skraidymo aparatai. Pirmasis buvo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kosminis zondas „Hope“. Vėliau – Kinijos „Tia...
Vienas tikrai natūralus radijo signalas, skleidžiamas planetų, yra pašvaistės. Saulės sistemoje puikiai žinome Žemės pašvaistes, taip pat jos švyti Jupiteryje ir kitose didžiosiose planetose.
Gali būti, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko aptikti radijo signalų, sklindančių iš aplink tolimą žvaigždę skriejančios planetos. Naująją studiją atlikę astronomai naudojo Nyderlanduose esantį radioteleskopą ir tyrinėjo tris žvaigždes, savo sistemose turinčias egzoplanetų.
Viena iš keisčiausių, anglies juodumo egzoplaneta sparčiai artėja prie neišvengiamos, bet labai įspūdingos savo pabaigos.
Vyriausiasis SETI instituto astronomas Sethas Shostakas yra pasiryžęs lažintis, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2036 metų.
2004 ir 2006 metais kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo kai ką neįtikėtino. Tai buvo už 25 šviesmečių aplink Fomalhauto žvaigždę skriejanti planeta, kuri buvo tiesiogiai matoma matomoje šviesoje: egzoplanetų atveju tai yra labai retas reiškinys, nes paprastai jos yra per mažos ir per blausios, ka...
Ieškodami gyvybei tinkamų egzoplanetų, astronomai dažniausiai ieško vietų, kur galėtų egzistuoti skystas vanduo, nes jis reikalingas visai žemiškai gyvybei. Bet vanduo vandeniui nelygu – jei planeta visa padengta storu vandens sluoksniu, o šis – tankiu dujų apvalkalu, sąlygos planetoje gali tikrai n...
Deguonis yra bene geriausias biopėdsakas – molekulė, kurios egzistavimas planetos atmosferoje galimai žymi ten esant gyvybę. Visgi jį aptikti nėra labai lengva.