Baltijos jūros tarša

Penktadienį Palangoje antrą kartą vyksiančioje konferencijoje „Mūsų Baltija“ aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES valstybių ministrai bursis spręsti su Baltijos jūros tarša susijusių problemų.

Liepojoje dėl įvykusios avarijos nuotekų valykloje kyla klausimų ir painiavos, ar galima maudytis Lietuvos paplūdimiuose Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, Klaipėdos gelbėtojai ragina susilaikyti nuo maudynių, o Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia. Kaip yra iš tikrųjų ir ar situacija pasike...

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono gyvūnijai pavojų kelia žvejyba, tarša bei nevietinės rūšys, rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikta analizė.

Žmonės sako „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Kalbant apie trąšas, posakį galima būtų perfrazuoti „Devynis kartus paskaičiuok, dešimtą tręšk“. Toks atsakingas ūkininkų požiūris, pasak kalbintų specialistų, būtų draugiškesnis aplinkai, padėtų sutaupyti pinigų ir garantuotų gausesnį derlių.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) praneša, kad Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija gavo Lietuvos Respublikos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Gelbėjimo ir koordinavimo centro informaciją apie taršą naftos teršalais Lietuvos Respublikos Baltijos jūros I...

Baltijos jūra dažnai vadinama viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Nepaisant to, šiuose vandenyse plaukiojančias žuvis drąsiai tiekiame ant savo stalo. Retas iš mūsų susimąsto, jog tokia vakarienė yra užteršta dioksinais ir furanais, o dažnesnis tokios žuvies vartojimas gali sukelti vėžį, nervi...

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų įvairiausiais teršalais jūrų pasaulyje. Didžiausia ekologinė problema yra cheminiai ginklai, palaidoti Baltijos jūroje po antrojo pasaulinio karo, kurie nėra izoliuoti ir dėl kurių korozijos kyla grėsmė, kad dar daugiau cheminių medžiagų pateks į aplinką.

Netrukus bus pristatyta virtuali skaičiuoklė, kuria pasinaudoję kiekvienas iš mūsų galėsime pamatyti, kiek mūsų veikla prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos arba, kitaip tariant, vandens žydėjimo, proceso. Prie šio virtualaus įrankio dirbo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos mokslininkai,...