Investiciniais ar taupymo sprendimais susidomėję gyventojai turėtų nepamiršti, kad gauta grąža gali reikšti pareigą susimokėti mokesčius. Tęsiantis pajamų deklaravimui „Delfi“ pasiteiravo mokesčių administratoriaus, kada yra apmokestinamos pajamos iš indėlių, akcijų ar kitų finansinių priemonių.
obligacijos
113 статей
Gynybai reikia lėšų, ir niekas dėl to nesiginčija. Į klausimą, iš kur tų lėšų gauti, atsakymų verta ieškoti, įvardijant visas galimybes ir palyginant jas tarpusavyje. Tokio valstybinio mąstymo reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas.
Ministrė pirmininkė sausio pradžioje kreipėsi į politinių partijų lyderius, verslo atstovus, profsąjungų vadovus, kviesdama drauge ieškoti sprendinių dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Po savaitės numatytas susitikimas, kuriame bus aptartas šis finansavimas pasibaigus laikinojo bankų solidaru...
Tadas Vinokuras. Tik vienas sprendimas ir šeimų bei jaunimo finansinė padėtis pagerėtų, bet ar tam ryšis ši valdžia? (4)
Apie gimstamumo ir nelygybės krizę Lietuvoje šneka visi, kas netingi, tačiau realių pasiūlymų, kaip palengvinti vaikus auginančių šeimų finansinę būklę, girdime retai. Atrodo, kad šios temos – tik proga politikams daužyti sau kumščiu į krūtinę ir visa gerkle rėkti, esą jie kovoja už šeimas. Susimild...
Po pernykščio kritimo šiemet atsigavo akcijų rinkos, padidėjo obligacijų ir indėlių pelningumas. „Delfi“ kalbinti ekspertai įsitikinę, kad 2024 metais investuotojai atidžiai stebės centrinių bankų veiksmus, sustiprėjus lūkesčiams, jog infliacija jau sulėtėjo ir horizonte matyti palūkanų normų mažėji...
Kitąmet Seime turėtų prasidėti diskusijos dėl to, ar reikia didinti finansavimą gynybai, ir jei reikia, tai kaip. Viena iš idėjų – įvesti gynybos mokestį. Dalis politikų tokį siūlymą vertina skeptiškai, kiti apskritai sako nežinantys, ar Lietuvai tikrai reikia didesnio gynybos biudžeto.
Lietuvoje populiarėjant investavimo tematikai ekspertai kartoja, kad šalyje reikia gerinti finansinį raštingumą, ypač turint omenyje sparčią technologijų plėtrą. Jie kartu pabrėžia, jog tikslaus atsakymo, kur investuoti, nėra, tačiau kartais galėtų pagelbėti vieno konkretaus makroekonominio rodiklio...
Kaip žinoti, į kokias sritis kreipti ilgalaikes investicijas? Kada geriausias metas pirkti ir parduoti akcijas? Ar tikrai akcijų birža – tik pažengusių investuotojų reikalas? Galiausiai, kaip pagaliau sutaupyti, jei metai iš metų to padaryti niekaip nepavyksta? Tai – tik keletas klausimų, į kuriuos ...
Lietuvos gyventojai vis raginami įdarbinti pinigus, tačiau recesijos šešėliai Europoje, geopolitinės grėsmės už jos ribų ir pernykštis kritimas akcijų rinkose verčia klausti: ar šiuo metu verta investuoti, o gal – kaupti grynuosius?
Baigėsi ribotų investavimo galimybių periodas, tad gyventojai turi vis daugiau būdų „įdarbinti“ sutaupytus 20 mlrd. eurų, teigia ekspertai. Jie sutaria, kad investicijos į būsto nuomą Lietuvoje yra mačiusios ir geresnių laikų, tačiau tikėtina, jog mažėjant palūkanų normoms jie dar sugrįš.
Mauricas – apie praturtėjusius lietuvius: turtą deda „po pagalve“, tad skandinavus pasivysime po 200 metų (45)
Lietuvos gyventojai per pastaruosius kelerius metus praturtėjo dvigubai, tačiau jų investiciniai pasirinkimai keičiasi nedaug, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, liovęsi laikyti pinigus „po pagalve“ ir atradę galimybių anapus nekilnojamojo turto rinkos žmonės galėtų turėti apčiuopiamos...
Spalis pasaulio akcijų rinkose žymėjo trečią neigiamą mėnesį iš eilės. Griežta centrinių bankų politika, atsargi įmonių komunikacija dėl ateities perspektyvų ir geopolitinis neužtikrintumas prisidėjo prie mažesnio apetito rizikai. Dėl tebesitęsiančios JAV fiskalinės politikos krizės ir mažėjančios t...
Buvo laikas, kai be jokio skirtumo galėjai laikyti pinigus po čiužiniu ar banke – bankas palūkanų nemoka, bet ir infliacija negraužia. Jau porą metų pinigai gana sparčiai dyla, bet investuoti juos be rizikos ir pastangų galimybių buvo nedaug. Dabar situacija jau kita. Žurnalas „Investuok“ nagrinėja ...
Nulinių palūkanų aplinkoje pirkti obligacijų smulkiesiems investuotojams neapsimokėjo. Dauguma neprofesionalams prieinamų produktų generavo nuliui artimą grąžą, todėl per praeitą dešimtmetį obligacijos iš mažmeninių investuotojų krepšelių dingo. Tačiau pasikeitus monetarinei aplinkai ir palūkanoms i...
Baltijos šalių vertybinių popierių birža – kaip prižiūrėtas augalas, kuris žaibiškai augina saldžius vaisius. Štai, pavyzdžiui, nuo 2018 m. iki dabar joje į sąrašą įtrauktų įmonių obligacijų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Be to, obligacijos investuotojams čia gali pasiūlyti vidutiniškai iki 5...
Šiuo metu Seime svarstome valstybės biudžetą, kuriame gynybai numatyta didžiausia dalis per Kovo 11-osios Lietuvos istoriją – tai yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų, arba 2,71 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. 1992 metų Lietuvoje, praėjus metams po šalies gynybos žmonių kūnais Sausio mūšyje, pradėjo ve...
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad obligacijos labai dažnai naudojamos kaip nauja priemonė finansinių lėšų pritraukimui. Vis dėlto dažnu atveju investuotojai, galbūt dėl patirties stokos ar nenoro įsigilinti į situaciją, neįvertina tikrosios investavimo į platinamas obligacijas rizikos.
Rugsėjį lydėjo déjà vu jausmas. Finansų rinkos išties priminė praėjusius metus: tiek akcijos, tiek obligacijos krito, saugaus prieglobsčio nesuteikė ir auksas, euras nuvertėjo dolerio atžvilgiu, o geriausiai atrodė nafta, pasiekusi einamųjų metų aukštumas.
Makroekonomistas prieš investuotoją – tikriausiai čia yra didžiausias klausimas 2023 metais. Makroekonomika sako, kad pasaulis susitrauks ir turėsime neigiamą kryptį, – pirkimo vadybininkų užsakymai ir pramonė yra pesimistiška. Investuotojai, nors ir su keliomis akcijomis, kelia pagrindinį pasaulio ...
Įmonių grupė „BOD Group“ rugpjūtį išleido vienerių metų trukmės obligacijų emisiją, kurios nominali vertė siekia 4 mln. eurų. Obligacijos buvo sėkmingai išplatintos per pirmąją platinimo dieną, o oficiali platinimo pabaiga buvo rugpjūčio 30-ąją.